Gavote žinią apie pažįstamo ar kolegos artimojo mirtį. Žinote, kad reikia eiti į laidotuves, bet galvoje sukasi dešimtys klausimų. Kiek pinigų įdėti į vokelį? Ar tinka raudonos gėlės? Ką pasakyti, kad neskambėtų tuščiai? Šie klausimai kankina daugelį, bet užduoti garsiai – nepatogu.
Kiek pinigų duoti į laidotuves 2026 metais
Konkretaus atsakymo nėra, tačiau yra nusistovėjusios normos. Suma priklauso nuo jūsų santykio su velioniu arba jo šeima.
Kolegos, pažįstami, tolimesni giminaičiai – 20–50 eurų. Tai pagarbi suma, kuri nėra nei per kukli, nei per didelė.
Artimesni draugai, bendradarbiai, su kuriais dirbote ilgus metus – 50–100 eurų.
Artimi draugai, giminės – 100 eurų ir daugiau, priklausomai nuo jūsų galimybių.
Pinigai dedami į vokelį – baltą arba pilką, be jokių užrašų ar piešinių. Vokelis įteikiamas artimiesiems asmeniškai arba dedamas į tam skirtą dėžutę šarvojimo salėje. Niekada nekomentuojama suma ir nesitikima padėkos.
Svarbu: jei finansinė situacija sudėtinga, galima ateiti be pinigų. Jūsų dalyvavimas ir užuojauta svarbiau už sumą vokelyje.
Kokias gėles nešti į laidotuves
Tradiciškai laidotuvėms tinka ramių spalvų gėlės – baltos, kreminės, šviesiai rožinės, violetinės. Klasikiniai pasirinkimai: chrizantemos, bijūnai, lelijos, rožės.
Kiek gėlių nešti? Lyginis skaičius – dvi arba keturios. Tai sena tradicija, kurios laikomasi iki šiol. Nelyginis skaičius skirtas šventėms.
Kokių gėlių vengti? Ryškiai raudonų (asocijuojasi su aistra, ne gedulu), geltonų (kai kuriose tradicijose simbolizuoja išsiskyrimą), taip pat dirbtinių gėlių – jos laikomos prastos formos ženklu.
Vainikai paprastai nešami nuo organizacijų ar įstaigų, ne nuo pavienių asmenų. Jei norite nešti vainiką asmeniškai – tai priimtina, bet rečiau praktikuojama.
Gėlės prie karsto dedamos žiedais į velionio pusę – tai pagarbos gestas.
Ką pasakyti per laidotuves artimiesiems
Daugeliui tai sunkiausia dalis. Norisi pasakyti kažką prasmingo, bet žodžiai stringa gerklėje.
Tinka:
- „Nuoširdžiai užjaučiu jūsų netektį”
- „Liūdžiu kartu su jumis”
- „Jei galiu kuo nors padėti – prašau, kreipkitės”
- „Jis/ji buvo ypatingas žmogus”
Netinka:
- „Žinau, ką jaučiate” – nežinote, kiekvienas gedulas individualus
- „Viskas bus gerai” – tuščia frazė, kuri gali įskaudinti
- „Jis/ji dabar geresnėje vietoje” – ne visi tiki pomirtiniu gyvenimu
- „Laikas gydo žaizdas” – tiesa, bet ne tai, ką žmogus nori girdėti laidotuvėse
Kartais pakanka tiesiog apkabinti ir patylėti. Neprivalote sakyti nieko išmintingo – jūsų buvimas jau yra parama.
Ką vilkėti per laidotuves
Vyrams: tamsus kostiumas arba bent tamsios kelnės su šviesiais marškiniais. Kaklaraištis nebūtinas, bet pageidautinas. Vengti sportinės avalynės, džinsų, ryškių spalvų.
Moterims: tamsi suknelė, sijonas su palaidine arba kostiumėlis. Apranga turėtų būti santūri – dengti keliai ir pečiai. Vengti gilių iškirpčių, ryškaus makiažo, blizgančių papuošalų.
Vaikams: jei vaikas eina į laidotuves, apranga turėtų būti tvarkinga ir kuo tamsesnė. Nebūtina pirkti specialių drabužių – pakanka tamsių kelnių ir šviesių marškinėlių.
Vasarą, kai karšta, galima dėvėti lengvesnius audinius, tačiau spalvos turėtų likti tamsios arba neutralios.
Ar vesti vaiką į laidotuves
Vienareikšmio atsakymo nėra – sprendžia tėvai, atsižvelgdami į vaiko amžių ir emocinį brandumą.
Iki 5 metų – dažniausiai nerekomenduojama. Vaikai šiame amžiuje nesuvokia mirties koncepcijos, jiems sunku išbūti tyliai ilgą laiką.
6–10 metų – galima, jei vaikas pažinojo velionį ir nori atsisveikinti. Svarbu iš anksto paaiškinti, kas vyks, ir leisti išeiti, jei taps per sunku.
Vyresni vaikai ir paaugliai – sprendimas turėtų būti jų pačių, su tėvų palaikymu.
Jei vaikas lieka namuose – tai irgi visiškai normalu. Nereikia jaustis kaltam.
Kaip vyksta laidotuvės: trumpa eiga
Daugelis, ypač jaunesnės kartos atstovai, niekada nėra buvę laidotuvėse ir nežino, ko tikėtis.
Šarvojimas – kūnas pašarvotas atidarytame arba uždarytame karste. Lankytojai ateina atsisveikinti, reiškia užuojautą artimiesiems. Gali vykti religinė arba civilinė ceremonija.
Išlydėjimas – karstas išnešamas iš šarvojimo salės. Artimiausi žmonės eina paskui karstą.
Laidojimas kapinėse – karstas nuleidžiamas į duobę. Artimieji ir svečiai meta po žiupsnelį žemių. Tai simbolinis atsisveikinimo gestas.
Alternatyva – palaikų kremavimas. Tokiu atveju po ceremonijos kūnas išvežamas į krematoriamą, o urna su pelenais grąžinama šeimai vėliau.
Gedulingi pietūs – tradicinis susibūrimas po laidotuvių. Nebūtina likti iki galo – jei reikia išeiti anksčiau, galima tyliai atsisveikinti su artimaisiais.
Jei negalite dalyvauti laidotuvėse
Ne visada pavyksta atvykti – atstumas, darbas, liga. Tai suprantama, ir nereikia jaustis kaltam.
Galite išreikšti užuojautą kitais būdais: paskambinti, parašyti laišką ar žinutę, nusiųsti gėlių. Svarbu tai padaryti – tyla gali būti suprasta kaip abejingumas.
Profesionalios laidojimo paslaugos Vilniuje dažnai organizuoja galimybę stebėti ceremoniją nuotoliniu būdu – tai vis populiaresnis sprendimas, ypač kai artimieji gyvena užsienyje.
Pabaigai
Laidotuvės – situacija, kurioje niekas nenori atsidurti. Tačiau mirtis yra gyvenimo dalis, ir anksčiau ar vėliau kiekvienas susiduriame su ja. Žinojimas, kaip elgtis, sumažina nerimą ir leidžia susitelkti į tai, kas iš tiesų svarbu – pagerbti velionį ir palaikyti jo artimuosius.
