Kai statybos ar renovacijos metu ateina laikas rinktis dūmtraukį, dauguma žmonių susiduria su panašiu klausimu – kokio skersmens, kokios konstrukcijos ir iš kokios medžiagos elementas tinka būtent jų katilui ar krosnelei. Klaidingai parinktas dūmtraukis ne tik sumažina šildymo įrenginio efektyvumą, bet ir gali tapti saugumo rizikos šaltiniu.
Dūmtraukio vidinis skersmuo paprastai parenkamas pagal šildymo įrenginio galią: iki 15 kW įrenginiams dažniausiai tinka 130–150 mm skersmens dūmtraukis, 15–25 kW įrenginiams – 150–180 mm, o galingesniems katilams gali prireikti 200 mm ar didesnio skersmens sistemos. Tikslų skersmenį visada nurodo įrenginio gamintojas, tačiau bendrieji orientyrai leidžia iš anksto įvertinti, kokios kategorijos produkto ieškoti.
Toliau aptariame, į kokius parametrus atsižvelgti renkantis dūmtraukio sistemą ir kodėl vien skersmens dažnai nepakanka.
Kokie veiksniai lemia dūmtraukio pasirinkimą
Be skersmens, dūmtraukio tinkamumą lemia keli papildomi kriterijai:
- kuro rūšis – kietasis kuras, dujos ar granulės sukuria skirtingą temperatūrą ir degimo produktų sudėtį, todėl reikalauja skirtingos medžiagos ir konstrukcijos;
- dūmtraukio aukštis ir trasa – kuo daugiau posūkių ir kuo mažesnis aukštis virš stogo, tuo didesnė kondensato ir prasto trauko rizika;
- montavimo vieta – lauko ar vidaus sąlygos nulemia, ar reikalingas papildomas izoliacijos sluoksnis;
- temperatūrinė klasė – nurodo, kokią maksimalią degimo produktų temperatūrą sistema gali saugiai atlaikyti ilgą laiką.
Šie parametrai kartu su skersmeniu sudaro pilną techninę specifikaciją, kurią gamintojai nurodo produktų kataloguose.
Dvisienė ar viensienė sistema
Rinkoje siūlomos dvi pagrindinės konstrukcijos:
| Tipas | Sandara | Kada renkamasi |
| Viensienis įdėklas | Vienas nerūdijančio plieno sluoksnis | Senų mūrinių kaminų atnaujinimui, kai izoliaciją jau suteikia aplinkinė mūro konstrukcija |
| Dvisienis dūmtraukis | Du plieno sluoksniai su izoliacija tarp jų | Naujam montavimui lauke arba ten, kur reikalinga papildoma šiluminė izoliacija ir apsauga nuo kondensato |
Dvisienės, izoliuotos sistemos šiuo metu yra dažniausiai naudojamas sprendimas naujuose namuose, nes jos sumažina paviršiaus temperatūrą, apriboja kondensato susidarymą ir leidžia dūmtraukį montuoti tiesiai per lauko sieną, be papildomo mūro darbo.
Kodėl svarbu žiūrėti į standartus, o ne tik kainą
Dūmtraukio sistema yra saugumui svarbus statybos elementas, todėl verta įsitikinti, kad pasirinkti komponentai atitinka Europos standartus EN 1856-1 ir EN 1856-2, reglamentuojančius metalinių dūmtraukių konstrukciją, atsparumą temperatūrai ir korozijai. Šiuos reikalavimus atitinkančios dūmtraukių sistemos būna testuojamos akredituotose laboratorijose, o tai reiškia, kad nurodyti techniniai parametrai atitinka realią eksploatavimo situaciją, o ne tik gamintojo deklaraciją.
Pigesni, standartų neatitinkantys komponentai dažnai pagaminti iš plonesnio ar žemesnės markės plieno, kuris greičiau korozuoja nuo rūgštinio kondensato, ypač naudojant kietąjį kurą ar granules.
Ką patikrinti prieš perkant
Prieš renkantis konkretų dūmtraukio komplektą, verta atlikti šiuos veiksmus:
- pasitikslinti šildymo įrenginio techniniame pase nurodytą reikalaujamą skersmenį ir temperatūrinę klasę;
- apskaičiuoti reikiamą dūmtraukio aukštį, atsižvelgiant į stogo konstrukciją ir gretimus pastatus;
- įsitikinti, ar sistemos komponentai (alkūnės, tvirtinimo elementai, kondensato surinktuvai) yra suderinami tarpusavyje ir priklauso tai pačiai produktų linijai;
- paprašyti pardavėjo atitikties deklaracijos ir CE ženklinimo dokumentų.
Kai visi šie punktai patikrinti, dūmtraukio sistemos montavimas tampa nuspėjamas procesas, o ne bandymu ir klaida grįstas sprendimas – tai ypač svarbu, kai sistema bus eksploatuojama dešimtmečiais.
Kaip skersmens pasirinkimas veikia kuro sąnaudas
Dažnai pamirštamas aspektas – dūmtraukio skersmuo veikia ne tik saugumą, bet ir šildymo įrenginio efektyvumą. Per didelis skersmuo, palyginti su realia įrenginio galia, sumažina dūmų greitį, o kartu ir traukos jėgą – degimas tampa nepilnas, dalis kuro energijos tiesiog „iškeliauja” pro kaminą nesudegusi. Per mažas skersmuo priešingai – sukelia per didelį pasipriešinimą, dėl kurio įrenginys negali pasiekti nominalios galios ir dirba su pertrūkiais.
Būtent todėl gamintojo instrukcijoje nurodytas skersmuo turėtų būti laikomas techniniu reikalavimu, o ne rekomendacija, kurią galima koreguoti pagal turimas medžiagas ar norą sutaupyti.
Kas nutinka montavus dūmtraukį be tikslaus skaičiavimo
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai dūmtraukis parenkamas „iš akies” arba pagal tai, koks skersmuo buvo naudojamas kaimyniniame name. Toks sprendimas gali kurį laiką veikti be akivaizdžių problemų, tačiau ilgainiui pasireiškia netolygiu šildymu, padidėjusiu kuro sunaudojimu arba pastebimai greitesniu suodžių kaupimusi. Kadangi šie požymiai vystosi palaipsniui, savininkas dažnai juos sieja su kuro kokybe ar oro sąlygomis, o ne su pačiu dūmtraukiu – todėl tikroji priežastis lieka nepastebėta metų metus.
