Verslas

Dešimt metų personalo valdyme: kodėl atlyginimų diena vis dar kelia stresą daugeliui įmonių

Dvidešimt penktoji mėnesio diena daugelyje įmonių vadinama tiesiog „ta diena”. Personalo specialistai žino, ką tai reiškia – kulminacija proceso, kuris tęsiasi visą mėnesį ir kuriame kiekviena klaida turi kainą.

Per dešimtmetį dirbdama personalo srityje mačiau įmones, kuriose ši diena praeina sklandžiai, ir tokias, kur ji primena chaosą. Skirtumas retai priklauso nuo įmonės dydžio ar biudžeto. Dažniausiai jis slypi procesuose.

Kodėl atlyginimų skaičiavimas toks sudėtingas

Iš šalies gali atrodyti paprastai: darbuotojas dirba, gauna sutartą sumą. Realybė kitokia. Lietuvos darbo teisė ir mokesčių sistema sukuria daugybę kintamųjų, kuriuos reikia įvertinti kiekvieną mėnesį.

Pradėkime nuo bazinių dalykų. Darbo valandos – ar visi dirbo pilną etatą? Gal kas nors sirgo, buvo atostogose, turėjo neapmokamų laisvadienių? Kiekviena situacija skaičiuojama skirtingai.

Tada – kintamoji dalis. Premijos, priedai už rezultatus, viršvalandžiai. Pardavimų komandose komisiniai gali sudaryti pusę atlyginimo, o jų apskaičiavimas reikalauja duomenų iš kelių sistemų.

Galiausiai – mokesčiai. GPM, Sodros įmokos, garantinis fondas. Neapmokestinamas pajamų dydis, kuris priklauso nuo atlyginimo sumos. Papildomas NPD turintiems vaikų. Visa tai keičiasi kasmet, kartais ir dažniau.

Klaidos, kurios kainuoja

Per savo karjerą mačiau įvairiausių situacijų. Viena įmonė kelis mėnesius neteisingai skaičiavo NPD ir turėjo grąžinti darbuotojams skirtumą. Kita pamiršo įtraukti viršvalandžius ir sulaukė darbo inspekcijos patikrinimo. Trečia suklydo Sodros ataskaitose ir gavo baudą.

Dažniausios klaidos nėra dramatiškos – tai smulkmenos, kurios kaupiasi. Nepridėtas vienas laisvadienio fragmentas. Netinkamai apskaičiuota atostoginių suma. Pamirštas priedas pagal kolektyvinę sutartį. Kiekviena tokia klaida – potencialus konfliktas su darbuotoju arba problema su valstybinėmis institucijomis.

Rankinio darbo spąstai

Mažesnėse įmonėse atlyginimus dažnai skaičiuoja buhalteris ar net pats vadovas. Naudojamos skaičiuoklės, į kurias rankiniu būdu suvedami duomenys. Sistema veikia, kol neįvyksta klaida arba kol žmogus, kuris viską žino, neišeina atostogų.

Prisiminiau atvejį iš ankstesnio darbo. Įmonėje dirbo septyniasdešimt žmonių, atlyginimus skaičiavo viena buhalterė. Kai ji susirgo prieš pat mėnesio pabaigą, niekas kitas negalėjo perimti proceso – visa sistema buvo jos galvoje. Atlyginimų diena vėlavo savaitę, darbuotojai buvo nepatenkinti, vadovybė – sutrikusi.

Sistemingas požiūris

Įmonės, kuriose atlyginimų diena praeina ramiai, paprastai turi vieną bendrą bruožą – aiškią sistemą. Tai nebūtinai reiškia brangias technologijas. Tai reiškia apibrėžtus procesus, kuriuose kiekvienas žingsnis dokumentuotas ir patikrinamas.

Šiandien rinkoje prieinama darbo užmokesčio skaičiavimo programa, kuri daugelį šių žingsnių automatizuoja. Mokesčių tarifai atnaujinami automatiškai, NPD apskaičiuojamas pagal aktualias taisykles, ataskaitos Sodrai formuojamos keliais paspaudimais. Personalo specialistui lieka kontrolė ir išimčių valdymas, ne rutininis skaičiavimas.

Darbuotojų pasitikėjimo klausimas

Vienas aspektas, apie kurį kalbama per mažai – kaip atlyginimų klaidos veikia darbuotojų pasitikėjimą. Žmogus, kuriam vieną mėnesį sumokėta mažiau nei priklauso, nebūtinai supyks. Tačiau jis pradės tikrinti. Ir jei klaidos kartosis, pasitikėjimas darbdaviu ims mažėti.

Gerai veikianti atlyginimų sistema yra nematoma – darbuotojai jos nepastebi, nes viskas tiesiog veikia. Blogai veikianti sistema tampa nuolatine įtampos priežastimi, kuri veikia atmosferą ir galiausiai – darbuotojų lojalumą.

Ką patarčiau pradedantiems

Jei kuriate įmonę ar perimiate personalo funkcijas, kelios rekomendacijos iš praktikos.

Dokumentuokite procesą nuo pat pradžių. Net jei šiandien turite tris darbuotojus, užsirašykite, kaip skaičiuojate atlyginimus. Kai komanda išaugs, ši dokumentacija taps neįkainojama.

Investuokite į įrankius anksčiau nei manote, kad reikia. Perėjimas nuo skaičiuoklės prie sistemos yra lengvesnis su dešimčia darbuotojų nei su penkiasdešimčia.

Sekite teisės aktų pokyčius. Darbo kodeksas, mokesčių įstatymai, Sodros reikalavimai – visa tai keičiasi, ir nežinojimas nėra pasiteisinimas.

Turėkite atsarginį planą. Kas perims procesą, jei atsakingas žmogus negalės dirbti? Ar visa informacija prieinama daugiau nei vienam asmeniui?

Ateities perspektyva

Personalo administravimas keičiasi. Dirbtinis intelektas jau sugeba atpažinti netipinius atvejus ir siūlyti sprendimus. Integracijos su darbo laiko apskaitos sistemomis leidžia automatizuoti duomenų perdavimą. Darbuotojų savitarnos portalai mažina personalo specialistų apkrovą rutininiais klausimais.

Tačiau žmogiškasis elementas išliks. Technologijos gali apskaičiuoti skaičius, bet negali pakeisti pokalbio su darbuotoju, kuris nesutinka su savo atlyginimu. Personalo specialistai, kurie sugebės derinti technologinį efektyvumą su žmogiška empatija, turės geriausias perspektyvas.

O atlyginimų diena? Ji ir toliau liks svarbi. Tiesiog kitiems ji bus stresas, o kitiems – rutininis procesas, kuris veikia kaip laikrodis.